Nuo mažų dienų degiau noru atverti savo širdį tiems, kuriems labiausiai jos reikėjo. Iš pradžių tai buvo kieme žaidusių asocialių tėvų vaikai, beglobiai šuneliai ir kačiukai, sužeisti paukšteliai. Paauglystėje savanoriaudavau šeimų stovyklose, dalindavau maistą be pastogės likusiems žmonėms, prisėsdavau pasikalbėti su benamiais.
Baigusi mokyklą ilgai ieškojau savo pašaukimo. Dvejus metus praleidau vienuolyne Prancūzijoje, tikėdama, kad taip geriausiai pasitarnausiu žmonėms. Tačiau grįžau į tėvynę ir vėl iš naujo ieškojau savęs. Dirbau vaikų namuose, kuriuose sutikau 8 metų berniuką, ilgainiui tapusį mano krikšto sūnumi. Galiausiai tą berniuką įsivaikinau ir užauginau kaip savo sūnų. Šiandien jis jau suaugęs jaunas vyras, kuriuo be galo žaviuosi, didžiuojuosi ir myliu.
Įgijau Edukologijos magistrą, beveik 6 metus dirbau Vilniaus universitete. Dėstytojos darbas buvo mano didelės svajonės įgyvendinimas. Kasdien eidama susitikti su studentais degiau smalsumu, noru dalintis ir atradimo džiaugsmu. Pamažu suvokiau, kad vis dažniau užsilaikau universitete po paskaitų, nes studentai ateidavo prašyti patarimų kaip pasirinkti profesiją, dalindavosi sunkumais šeimoje, asmeniniais išgyvenimais. Kurį laiką man užteko žinių iš įvairių tarptautinių ir Lietuvos mokymų, seminarų, praktikų. Kol galutinai apsisprendžiau, kad mano pašaukimas – asmenybės ugdymo trenerė.
Didžiausias pokytis mano gyvenime įvyko po asmeninio efektyvumo bei asmenybės permainų eksperto Anthony Robbins seminaro, todėl nutariau mokytis koučerystės meno būtent iš jo. Baigiau Robbins-Madanes Training & Strategic Intervention © gyvenimo koučerio mokslus, įgijau ne tik tarptautinio lygio diplomą, bet ir efektyvių žinių, įgalinančių strategijų, lengvai praktikoje pritaikomų metodų, kurių efektyvumu jau džiaugiasi mano klientai. Kasmet tobulėju, investuoju į mokymų programas, augu kaip asmenybė ir nežadu sustoti iki kol kvėpuosiu.