Tikiu, kad kiekvieno mūsų gyvenimas yra išskirtinis ir nepakartojamas. Maži vaikystės stebuklai ar skaudžios patirtys formuoja mūsų pasaulėžiūrą, įsitikinimus, gyvenimo viziją ir siekius. Taip pat svarbią įtaką mums daro ir mus supantys žmonės, mūsų herojai, sektini pavyzdžiai.

Aš nuo mažų dienų žavėjausi Motina Terese. Jos meilė Dievui ir atsidavimas žmonėms įkvėpė mane į pasaulį žvelgti su gailestingumo ir meilės kupinu žvilgsniu. Ir nors būdama maža niekada nesvajojau tapti vienuole, tačiau visada norėjau padėti žmonėms. 

Būdama aštuonerių, svajojau įkurti beglobių žmonių ir benamių gyvūnų prieglaudą-rūmus, kuriuose gyvuotų meilė ir darna. Šią svajonę įgyvendinau, tik ne taip, kaip pirmai įsivaizdavau. Šiais rūmais tapo mano namai. Juose gyvena mano kadaise įvaikintas paauglys berniukas, tapęs mano mylimu sūnumi, du iš prieglaudos paimti šuniukai ir kasdien kuriama meilė. Tačiau, kad realizuočiau šią savo svajonę, pradžioje, turėjau praleisti dvejus metus vienuolyne, išgyventi vėžį ir atrasti savo tikrąjį pašaukimą.

Visą straipsnį skaitykite čia: https://www.moteris.lt/lt/laisvalaikis/g-57581-maria-gloria-luksa-negimdziusi-tapau-mama